Viena iš įdomiausių žvejybų vėlyvą pavasarį – vasarą be jokių abejonių yra šapalų žuklė. Leisiu savo mintims sugrįžti į tą laiką, kai..
Žvejyba prasideda tyliai sėlinant prie akmenuoto ar gražiai žaliuojančio upės kranto. Pagaliau tu čia, toli nuo miesto, trumpai pamiršęs visus rūpesčius.. Kvapą užgniaužia gamtos grožis… srauni upė pasislepianti tolyn už horizonto>, žaliuojantys krūmai paupy, vienur kitur pavieniai medžiai, sužaliavusi žolė,. – tai ta maža dalis tos visos begalinės gražios gamtos mozaikos..Ši storasprandė žuvis
laikosi dideliais ar mažesniais akmenukais grįstu dugnu, kur gylis yra nedidelis. Parastai tame ruože šalia sraunios upės atkarpos yra srovės sulėtėjimas dėl akmens, vingio, medžio,.. Tai vieta jai slėptis, ir grįžti sraunion upės vietoj tuomet kai ji medžioja. Ši žuvis mėgsta būriuotis ir po krūmais ties mažiau sraunia srove. Kodėl po krūmais? Nes renka įvairius vabaliukus, kurie nukrenta ant vandens paviršiaus. Tai viena iš
„BULKT !”. O BULKT !” – tai žuvies vabalo griebimas nuo paviršiaus.. Žvejo ausiai – labai malonus garsas. Kadangi žuvis lygiai taip pat gali griebti tavo traukiamą masalą. Vienas geriausių įrodymų jog žuvis aktyvi ir „vakarieniauja”…
Tarp kitko, malonu ne tik ausiai, bet ir akiai. Būtent todėl labai svarbu ateiti į žuklės vietą tyliai, tai žuvis, kuri pasižymi neparastu budrumu ir atsargumu. Žinoma, einant prie upės nereikia imituoti vėjo linguojamų medžio šakų ir paties medžio.., tačiau… svarbu, ir kad siluetas nekristų ant vandens… Yra priklausomybė pagaunamam žuvies dydžiui.
Paprastai patikrinamas gana ilgas upės ruožas, sportiškas užsiėmimas.. Laikas nepatebimai priartėja link pabaigos, ir lieka dar viena diena mažiau link vasaros džiunglių – kitos situacijos pasikeitimo, apie kurią tikiuosi vieną dieną papasakoti.. Tos pavasario dienos kartais atrodo tokios trumpos,.. Džiugu, kad kiekvieną pavasaris žada vis naują patirtį prie upės. Juk laikas praleistas žūklėje yra neįskaičiuojamas į gyvenimo trukmę.